Kaip teisingai elgtis aptikus užtvindytą rūsį: žingsnis po žingsnio instrukcija lietuviams
Vanduo rūsyje – ne katastrofa, bet ir ne smulkmena
Lietuvos pavasariai ir rudenys moka nemaloniai nustebinti. Sniego tirpsmas, ilgai trunkantys lietūs arba tiesiog senoka kanalizacija – ir štai jau stovite ant rūsio laiptų su žibintuvėliu rankoje, o apačioje banguoja vanduo. Situacija nemaloni, bet ne beviltiška – jei žinote, ką daryti.
Pirmiausia – elektra
Prieš žengdami į užtvindytą patalpą, pirmiausia išjunkite elektros maitinimą toje zonoje. Tai ne formalumas – vanduo ir elektra yra pavojinga kombinacija, kuri kasmet nusineša gyvybes. Jei skydas yra rūsyje ir jau apsemtas, nekiškite rankų – kvieskite elektriką arba skambinkite į pagalbos tarnybą. Gyvybė svarbiau už sugadintas daiktus.
Taip pat apsirūpinkite guminiais batais arba aukštais guminiais batais. Vandens gylis gali būti apgaulingas – tai, kas atrodo kaip dešimt centimetrų, kartais pasirodo esą trisdešimt.
Nustatykite, iš kur ateina vanduo
Tai svarbu ne tik norint sustabdyti potvynį, bet ir dėl draudimo. Vanduo gali ateiti iš trijų pagrindinių šaltinių: iš išorės (per sienas, grindis, langus), iš vidaus (pratrūkęs vamzdis, perkipusi skalbimo mašina) arba per kanalizaciją atgal. Pastarasis variantas – pats nemaloniausiausias, nes toks vanduo yra užterštas ir reikalauja papildomų atsargumo priemonių.
Jei vanduo ateina iš lauko, pirmiausia patikrinkite, ar nėra plyšių sienose. Jei iš vamzdžio – užsukite pagrindinį vandens čiaupą. Jei per kanalizaciją – nedarykite nieko, kas galėtų dar labiau atidaryti sistemą.
Vanduo lauk – kuo greičiau
Kuo ilgiau vanduo stovi, tuo daugiau žalos. Drėgmė prasiskverbia į sienas, grindis, betoną – ir tada prasideda pelėsis, kuris gali tapti rimta problema dar ilgai po to, kai pats vanduo bus išpumpuotas.
Efektyviausia priemonė – drenažinis siurblys, kurį galima išsinuomoti beveik bet kurioje statybinių įrankių nuomyklose. Jei vandens nedaug – tiks ir paprasta siurblio pompa arba net kibiras su šluota. Svarbu pradėti kuo greičiau, o ne laukti, kol vanduo „gal pats nusistovės”.
Džiovinimas – ilgiausias etapas
Vandeniui išpumpavus, darbas tik prasideda. Rūsys turi būti kruopščiai išdžiovintas – ir tai užtrunka. Pravers pramoniniai džiovintuvai (oro sausinimo įrenginiai), kuriuos taip pat galima išsinuomoti. Visi kilimėliai, mediniai baldai, kartoninės dėžės – lauk. Jei ko nors gaila, džiovinkite lauke, bet į rūsį grąžinkite tik visiškai sausus daiktus.
Sienas ir grindis nuplaukite dezinfekuojančiu tirpalu, ypač jei vanduo buvo iš kanalizacijos. Pelėsis pradeda augti per 24–48 valandas, todėl greitis čia tikrai svarbus.
Draudimas ir dokumentavimas – nepamiršti žingsniai
Jei turite turto draudimą, prieš pradėdami valyti – fotografuokite viską. Kiekvieną kampą, kiekvieną sugadintą daiktą, vandens lygį ant sienų. Draudimo kompanijos reikalauja įrodymų, o žodžiai čia nepadės. Skambinkite draudikui kuo greičiau – daugelyje polisų yra nustatyti pranešimo terminai.
Jei potvynis įvyko dėl komunalinių tinklų gedimo – fiksuokite tai ir kreipkitės į atsakingą įmonę. Tokiais atvejais galima reikalauti kompensacijos.
Kai vanduo atslūgsta, lieka klausimai
Užtvindytas rūsys – tai signalas, kad kažkas sistemoje neveikia taip, kaip turėtų. Galbūt reikia įrengti drenažo sistemą, pakeisti hidroizoliaciją arba tiesiog patikrinti lietaus nuvedimo vamzdžius. Vienkartinis potvynis gali tapti kasmetiniu reiškiniu, jei nepašalinsite priežasties. Todėl po visko verta pasikviesti specialistą, kuris įvertintų situaciją – ne tam, kad išleistumėte pinigus, o tam, kad kitą pavasarį nerūpintumėte to paties.