Kaip Lietuvos valdžia reguliuoja vandens telkinių naudojimą: ką privalo žinoti kiekvienas žvejys, plaukiojantis ir prie ežero gyvenantis lietuvis
ERROR: Could not find suitable phrase after 3 attempts
Kodėl Lietuvos upės žiemą neužšąla: hidrologų atskleidžiami gamtos dėsniai ir klimato pokyčių pėdsakai
Upės, kurios nebeprisimena žiemos Dar prieš kelis dešimtmečius Nemunas žiemą buvo patikimas. Ledas, šaltis, tyla. Dabar situacija kitokia – upės teka ir gruodį, ir sausį, tarsi sezonai jas mažai bepaliestų. Tai nėra atsitiktinumas, ir hidrologai tai patvirtina. Kodėl vanduo iš viso turėtų užšalti Upė užšąla tada, kai oro temperatūra ilgą laiką išlieka žemiau nulio, o …
Kodėl Lietuvos upės ir ežerai vis dažniau uždaromi maudymui: taisyklės, atsakomybė ir ką daryti, jei pažeidžiamos normos
ERROR: Could not find suitable phrase after 3 attempts
Vilniaus Neries upės paslaptys: nuo senovinių legendų iki šiuolaikinių ekologinių iššūkių
Upė, kuri mato daugiau nei mes Neris teka per Vilnių jau tūkstančius metų. Ji matė, kaip miesto siluetas keitėsi nuo medinių pilių iki stiklinių dangoraižių. Ir kažkaip vis dar teka – rami, pilkšva, kartais žalsvai mirganti – tarsi nieko ypatingo nevyktų. Bet jei truputį giliau pažvelgtum į jos vandenis, suprasi: čia slypi istorijų, kurių jokiame …
Kaip Lietuvos gyventojai gali pasinaudoti valstybės parama potvynių žalos atveju: teisės, procedūros ir kompensacijų gavimo žingsniai
Potvyniai ir valstybės atsakomybė: kas iš tikrųjų veikia Lietuvoje potvyniai nėra egzotika – pavasariniai potvyniai, ypač Nemuno ir Neries baseinuose, periodiškai nusiaubia privačias valdas, infrastruktūrą, žemės ūkio pasėlius. Tačiau daugelis nukentėjusiųjų arba nežino, kokia parama jiems priklauso, arba susiduria su biurokratiniais labirintais ir galiausiai atsisako bet ko siekti. Tai nėra atsitiktinumas – sistema veikia, bet …
Kaip Lietuvos upių potvyniai formuoja valstybės infrastruktūros politiką: nuo įstatymų iki praktinių sprendimų
Vanduo, kuris diktuoja sąlygas Kiekvieną pavasarį tas pats scenarijus: Nemunas kyla, Neris išsilieja, o žiniasklaida rodo tuos pačius vaizdus – apsemtus kelius, evakuojamus gyventojus, skubiai pildomus smėlio maišus. Bet tai, kas atrodo kaip sezoninis ritualas, iš tikrųjų yra rimtas signalas apie tai, kaip Lietuva planuoja – arba nesugebą planuoti – savo infrastruktūrą. Potvyniai Lietuvoje nėra …
Kodėl Druskininkų mineraliniu vandeniu gydomi sąnariai: moksliškai pagrįstas kelias nuo vonios iki sveikatos
Kas iš tikrųjų yra tame vandenyje Druskininkai – ne tik kurortas su gražia gamta ir ramybe. Čia išgaunamas mineralinis vanduo turi gana specifinę cheminę sudėtį, kuri skiria jį nuo eilinio šaltinio vandens. Jame gausu natrio chlorido, kalcio, magnio jonų, taip pat sieros junginių. Būtent ši mineralizacija lemia, kodėl vanduo naudojamas ne tik gerti, bet ir …
Kodėl Lietuvos upės vis dažniau išsilieja: klimato kaita, užtvankos ir tai, ko valdžia mums nesako
Vanduo neklausia leidimo Kiekvienas pavasaris Lietuvoje dabar atrodo kaip loterija. Neris, Nemunas, Minija – upės, kurias esame įpratę matyti ramiai tekančias pro miestus ir kaimus, vis dažniau nusprendžia, kad joms per ankšta savo vagose. Ir tai nėra atsitiktinumas, nėra „gamtos kaprizai”, nors būtent taip valdžia mėgsta tai vadinti. Potvyniai Lietuvoje tapo ne išimtimi, o nauja …
Kaip Lietuvos upių potvyniai formuoja valstybės infrastruktūros politiką: nuo įstatymų iki praktinių sprendimų
ERROR: Could not find suitable phrase after 3 attempts
Kodėl Lietuvos upės vis dažniau išsilieja: klimato kaita, melioracijos klaidos ir ką tai reiškia jūsų sodybai
Vanduo nebeklausoma senų taisyklių Dar prieš dešimt metų potvyniai Lietuvoje buvo sezoninė rutina – pavasarį sniegui tirpstant upeliai išsipūsdavo, o po kelių savaičių viskas grįždavo į vėžes. Bet dabar kažkas pasikeitė. Ir ne šiek tiek – iš esmės. Neris, Minija, Šešupė, Dubysa – jos elgiasi kitaip. Išsilieja ne tik pavasarį, bet ir rugpjūtį. Ne tik …