Kaip greitai sužinoti apie naujus Lietuvos įstatymų pakeitimus ir jų poveikį jūsų verslui ar kasdienybei

Kodėl verta sekti įstatymų naujienas (ir kaip tai daryti be galvos skausmo)

Žinot, aš ilgai maniau, kad įstatymų sekimas – tai kažkas, ką daro tik advokatai ir labai nuobodūs žmonės. Kol vieną gražią dieną negavau baudos už tai, ko net nežinojau esant neteisėta. Pasirodo, pasikeitė kažkokie reikalavimai mano veiklos sričiai, o aš sau ramiai gyvenau, nieko nenutuokdamas. Nuo to momento supratau – geriau skirti 10 minučių per savaitę naujienų sekimui, nei vėliau mokėti baudas ar taisyti klaidas.

Lietuvoje įstatymai keičiasi gana dažnai. Tai nereiškia, kad kiekvieną dieną kas nors kardinaliai pasikeičia, bet per metus tikrai priimama šimtai įvairių pakeitimų. Dalis jų – smulkmenos, kurios jūsų niekaip nepaveiks. Bet kartais pasitaiko tokių, kurie gali rimtai pakeisti jūsų verslo tvarką ar kasdienį gyvenimą. Ir čia prasideda iššūkis: kaip atsirinkti svarbią informaciją iš to milžiniško informacijos srauto?

Oficialūs šaltiniai, kurie neapgaus (bet gali užmigdyti)

Pradėkime nuo akivaizdžiausio – oficialių valstybės šaltinių. Taip, žinau, skamba kaip receptas nuobodybei, bet pasiklausykit.

Teisės aktų registras (TAR) – tai pagrindinis šaltinis, kur skelbiami visi įstatymai ir jų pakeitimai. Adresas paprastas: e-tar.lt. Čia galite užsiprenumeruoti naujienlaiškius pagal jus dominančias sritis. Pavyzdžiui, jei turite mažą verslą, galite prenumeruoti mokesčių, darbo santykių ar verslo reguliavimo naujienas. Sistema automatiškai atsiųs pranešimus, kai pasirodys nauji aktai.

Problema tik ta, kad TAR tekstai parašyti tokia biurokratine kalba, jog kartais reikia perskaityti sakinį tris kartus, kad suprastum, apie ką iš viso kalba. Bet štai patarimas: neskaitykite viso teksto. Pažiūrėkite į pavadinimą, datą, kada įsigalioja, ir paskaitykite aiškinamąjį raštą, jei toks yra. Dažnai ten būna paprasčiau paaiškinta, ko siekiama tuo pakeitimu.

Seimo svetainė (lrs.lt) – čia galite sekti, kokie įstatymų projektai svarstomi. Tai naudinga, jei norite žinoti, kas gali pasikeisti ateityje, o ne tik tada, kai jau pasikeitė. Seimo puslapyje yra skiltis „Teisėkūros procesas”, kur matote visus svarstomų projektų etapus. Galite net komentuoti projektus viešų konsultacijų metu, nors, tiesą sakant, nedaugelis žmonių tuo naudojasi.

Žiniasklaida ir specializuoti portalai – jūsų draugai

Oficialūs šaltiniai yra patikimi, bet ne visada suprantami. Čia į pagalbą ateina žurnalistai ir specializuoti portalai, kurie „išverčia” įstatymus į žmonių kalbą.

Verslo naujienos – portalai kaip vz.lt, verslobanga.lt ar 15min.lt verslo skyrius reguliariai rašo apie įstatymų pakeitimus, kurie aktualiūs verslui. Jie ne tik informuoja apie pakeitimus, bet ir paaiškina praktinius aspektus, kartais net paklausia ekspertų nuomonės. Aš asmeniškai prenumeruoju kelių tokių portalų naujienlaiškius – kiekvieną rytą su kava perskaitau, kas naujo, ir jau žinau, ar reikia gilintis.

Profesinės asociacijos ir rūmai – jei esate versle, tikrai verta būti kokios nors asociacijos nariu arba bent sekti jų naujienas. Pramonininkai, smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos, įvairių sektorių rūmai (pvz., Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai) – visi jie stebi įstatymų pokyčius ir informuoja savo narius. Dažnai jie dar ir organizuoja mokymus, kaip pritaikyti naujus reikalavimus praktikoje.

Pavyzdžiui, kai pasikeitė BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), daug asociacijų organizavo seminarus ir parengė gaires. Tai buvo neįkainojama pagalba, nes pats reglamentas – tai keli šimtai puslapių sudėtingo teksto.

Socialiniai tinklai ir bendruomenės – netikėtas informacijos šaltinis

Galbūt nustebsite, bet socialiniai tinklai gali būti puikus būdas sužinoti apie įstatymų pokyčius. Tik reikia žinoti, kur žiūrėti.

LinkedIn – daug teisininkų, buhalterių, verslo konsultantų dalinasi ten įžvalgomis apie naujus įstatymus. Sekite savo srities ekspertus, ir jie patys atneš naujienas jums. Be to, LinkedIn grupėse vyksta diskusijos, kur galite užduoti klausimus ir gauti praktinių patarimų.

Facebook grupės – yra specialių grupių, skirtų verslininkams, laisviesiems darbuotojams ar konkrečių sričių profesionalams. Ten žmonės dalinasi naujienomis ir patirtimi. Pavyzdžiui, grupėje „Lietuvos verslininkai” dažnai pasirodo įspėjimai apie naujus mokesčius ar reikalavimus dar prieš jiems įsigaliojant.

Telegram kanalai – kai kurios organizacijos ir žiniasklaidos priemonės turi Telegram kanalus su naujienomis. Tai patogu, nes pranešimai ateina iškart, ir galite greitai peržvelgti, ar tai jums aktualu.

Tik įspėju: socialiniuose tinkluose visada patikrinkite informaciją iš oficialių šaltinių, prieš priimdami sprendimus. Kartais žmonės dalinasi pusiau teisingais dalykais ar neteisingai interpretuoja įstatymus.

Profesionali pagalba – kada verta investuoti

Jei jūsų verslas sudėtingas arba veikiate labai reguliuojamoje srityje (finansai, medicina, statyba ir pan.), tikrai verta turėti profesionalų, kurie seks įstatymus už jus.

Teisininkai ir konsultantai – taip, jie kainuoja, bet geras teisininkas gali sutaupyti daug daugiau pinigų, nei jis kainuoja. Jie ne tik informuos apie pakeitimus, bet ir pasakys, ką konkrečiai jūs turite daryti. Nebūtinai samdyti teisininką į etatą – daugelis dirba pagal išlaikymo sutartis, kai mokate fiksuotą mėnesinį mokestį už konsultacijas.

Buhalteriai ir auditoriai – jei kalba eina apie mokesčius ir finansinę apskaitą, geras buhalteris yra auksas. Jie seka visus VMI, SODROS ir kitų institucijų pokyčius. Kai pasikeitė individualios veiklos apmokestinimas ar PVM reikalavimai, mano buhalterė man viską paaiškino per 15 minučių, nors pati informacija oficialiuose šaltiniuose užėmė dešimtis puslapių.

Specializuotos konsultacijų įmonės – yra įmonių, kurios teikia reguliavimo stebėjimo paslaugas (regulatory monitoring). Jos seka visus jūsų sričiai aktualius pakeitimus ir reguliariai siunčia ataskaitas. Tai dažniau naudoja didesnės įmonės, bet kartais galima rasti ir prieinamų sprendimų mažesniam verslui.

Kaip suprasti, ar pakeitimas paveiks būtent jus

Gerai, dabar jau žinote, kur ieškoti informacijos. Bet kaip suprasti, ar konkretus įstatymo pakeitimas iš tiesų jums aktualus? Juk negalite gilintis į kiekvieną naują aktą.

Pirma, žiūrėkite į pavadinimą ir sritį. Jei pakeitimas susijęs su žemės ūkiu, o jūs turite IT įmonę, greičiausiai galite praleisti. Nors kartais būna staigmenų – pavyzdžiui, darbo kodekso pakeitimai gali paveikti visus, kas turi darbuotojų.

Antra, skaitykite įsigaliojimo datą. Jei įstatymas įsigalios tik po metų, turite laiko pasiruošti. Bet jei įsigalioja už savaitės, reikia veikti greitai.

Trečia, ieškokite raktinių žodžių. Jei matote terminus, susijusius su jūsų veikla (pvz., „elektroninė prekyba”, „asmens duomenys”, „statybos leidimai”), verta paskaityti atidžiau.

Ketvirta, pasikonsultuokite su kolegomis. Jei abejojate, ar pakeitimas jus paveiks, paklauskite kitų tos pačios srities žmonių. Verslininkų bendruomenės būtent tam ir skirtos – pasidalinti patirtimi ir padėti vieni kitiems.

Praktiniai įrankiai ir sistemos, kurias galite įsidiegti šiandien

Leiskite pasidalinti konkrečiais įrankiais ir sistemomis, kurias pats naudoju ar esu matęs veikiant pas kitus.

Google Alerts – tai nemokamas įrankis, kuris gali stebėti internetą pagal jūsų nurodytus raktinius žodžius. Nustatykite įspėjimus tokiems terminams kaip „naujas įstatymas Lietuva”, „mokesčių pakeitimai”, „darbo kodeksas” ir pan. Gausite el. laišką, kai pasirodys nauji straipsniai su šiais žodžiais.

RSS skaitytuvai (pvz., Feedly) – gali atrodyti senoviška, bet tai veikia. Užsiprenumeruokite naujienų portalų RSS kanalus ir turėsite visas naujienas vienoje vietoje. Galite sukurti atskirą kategoriją „Įstatymai ir reguliavimas” ir tikrinti ją kartą per savaitę.

Kalendoriaus priminimai – kai sužinote apie būsimą pakeitimą, įsidėkite priminimą į kalendorių prieš mėnesį iki įsigaliojimo datos. Taip turėsite laiko pasiruošti ir neužklups staigmena.

Bendras dokumentas su komanda – jei dirbate komandoje, sukurkite bendrą Google Docs ar kitą dokumentą, kur visi gali įrašyti pastebėtus įstatymų pakeitimus. Kartą per mėnesį susirinkite ir aptarkite, kas aktualu. Taip informacija nedinsta ir visi yra informuoti.

Specialios aplikacijos – nors Lietuvoje dar nėra labai daug specializuotų aplikacijų įstatymų sekimui, verta pažiūrėti į tokias kaip „Teisės aktai LT” ar panašias. Jos leidžia lengviau naršyti teisės aktus ir kartais turi paiešką bei žymėjimosi funkcijas.

Kaip paversti informaciją veiksmais (ir neužsidaryti analizės paralyžiuje)

Viena problema, su kuria susidūriau – kai pradedi sekti visus įstatymų pakeitimus, gali paskęsti informacijoje. Pradedi skaityti kiekvieną smulkmeną, nerimauti dėl visko ir galiausiai nieko nedarai, nes per daug visako.

Štai kaip aš išmokau su tuo tvarkytis:

Trijų lygių sistema. Kai sužinau apie pakeitimą, klasifikuoju jį į vieną iš trijų kategorijų:
– Raudona (kritinis) – paveiks mano verslą tiesiogiai, reikia veikti nedelsiant
– Geltona (svarbus) – gali paveikti netiesiogiai arba ateityje, reikia stebėti
– Žalia (informacinis) – gera žinoti, bet nekeičia nieko praktiškai

Raudonus sprendžiu iškart arba per savaitę. Geltonus peržiūriu kas mėnesį. Žalius tiesiog archyvuoju.

Vieno puslapio veiksmų planas. Kai pakeitimas tikrai aktualus, užsirašau vienoje vietoje:
– Kas keičiasi?
– Nuo kada?
– Ką aš turiu padaryti?
– Iki kada turiu padaryti?
– Kam galiu pasiskambinti, jei neaišku?

Taip paprastas planas neleidžia užmiršti svarbių dalykų ir padeda greitai suprasti situaciją, jei grįžti prie klausimo po kelių savaičių.

Mokymasis iš kitų klaidų. Sekite ne tik naujus įstatymus, bet ir naujienas apie baudas ar problemas, su kuriomis susiduria kiti. Pavyzdžiui, kai pradėjo bausti už netinkamą asmens duomenų tvarkymą, daug kas sužinojo apie BDAR reikalavimus ne iš pačio reglamento, o iš straipsnių apie baudas. Geriau mokytis iš kitų klaidų nei iš savo.

Kai įstatymai tampa galimybėmis, o ne tik pareigomis

Žinot, kas įdomiausia? Kai pradedi sekti įstatymų pakeitimus, kartais atrandi ne tik naujas pareigas, bet ir naujas galimybes. Naujos lengvatos, subsidijos, supaprastinimai – apie visa tai taip pat skelbiama įstatymuose, bet dažnai žmonės to nepastebi, nes ieško tik problemų.

Pavyzdžiui, kai buvo įvestos naujos lengvatos startuoliams, daug kas apie jas sužinojo tik po metų. O tie, kurie sekė naujienas, galėjo pasinaudoti iš karto. Arba kai pasikeitė reikalavimai tam tikroms veikloms – kartais jie ne tik sugriežtėja, bet ir supaprastėja. Bet apie tai sužinosi tik jei seki.

Taip pat verta stebėti, kokie įstatymų projektai svarstomi. Jei matote, kad planuojamas pakeitimas, kuris jums nepalankus, galite dalyvauti viešose konsultacijose, kreiptis į Seimo narius ar prisijungti prie asociacijų, kurios lobizuoja jūsų interesus. Demokratija veikia, bet tik jei žmonės dalyvauja.

Dar vienas aspektas – kai gerai išmanai savo srities reguliavimą, tai tampa konkurenciniu pranašumu. Klientai ar partneriai mato, kad esi profesionalus, kad žinai, ką darai. O jei dirbi su tarptautiniais partneriais, gebėjimas paaiškinti Lietuvos teisės ypatumus gali būti labai vertingas.

Taigi, įstatymų sekimas nėra tik nuobodi pareiga ar bandymas išvengti baudų. Tai gali būti investicija į savo verslo ar karjeros sėkmę. Reikia tik rasti tinkamą balansą tarp informuotumo ir praktinio veikimo, neskęsti detalėse, bet nepraleisti ir svarbių dalykų.

Pradėkite nuo mažo – užsiprenumeruokite vieną ar du naujienlaiškius, prisijunkite prie vienos Facebook grupės, pasikalbėkite su kolega apie tai, kaip jis seka naujienas. Po kelių mėnesių jau turėsite savo sistemą, kuri veiks automatiškai ir nereikalaus daug laiko. Ir tikrai jausiitės ramiau, žinodami, kad nesate atsidūrę už įstatymų, o einat koja kojon su jais.